BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mirkt, bučkis ir iki

Mieli draugai, ką tik persikėliau į naują butą realybėje, pats metas tą padaryti ir virtualiai (kažkaip nebe(pri)tinka senoji erdvė mano naujajam gyvenimui) :) Jeigu yra mane labai stipriai mylinčių arba tokių, kurie karts nuo karto mėgsta “mane paskaityti”, ir visai nenori atsisakyti šito įpročio, parašykite man į akvareles@yahoo.com, nurodysiu savo naujų puslapių adresą… (krizena)

Puslapio kol kas neištinsiu, bet kas ten žino kaip bus ateity :)

Iki pasimatymo kitur

Su bijūnų puokšte ant naujojo stalo,

Monika

Rodyk draugams

Noriu būti čia

…realybė vis stumdosi su mano alter pasauliais. Bando išsikovoti pozicijas. Lyg priešaky žengiant teisuolė, besikesinanti į mano melsvą šilko šalį ant akių… Mazgelį netvirtą užrišau gale kasos, o jį atrišti palikau paskutiniems jaunystės vejams. Kol jie pūs, tol noriu nematyti ryškiai.

Labai svarbu nepamiršti svajoti. Tik svajonėmis kuriasi ateitis. O manosios kažkur išsisklaidė. Tikiuosi trumpam.

Rodyk draugams

Asmenybinė difuzija

(Mažame jaučiuosi didelis, dideliame būnu mažas)

Šią naktį jaučiuosi lyg tirštas rašalas, besisklaidantis šalto vandens stiklinėje. Savyje jaučiu difuziją… Palengva palengva sklaidausi. Bet ne, ne kaip dūmas - maloniau…

Gyvenu milijoniniame mieste. Ar žinote, koks tai jausmas?

mažas.

Stebiu save iš šono. Nenoriu išsigandusi surambėti ir, įnikusi į savo kvadratinio kilometro pasaulį, būti mažyčiu taškeliu impresionistiniam paveikslėly. Noriu būti bent detalė, susidedanti iš daugiau nei vieno “takšt”. Ir, rodos, žinau, kaip tai padaryti. Visada žinojau. Veikla tai vadinasi (mano siekiamybių siekiamybė).

Kol kas dar leidžiu sau pasisklaidyti maloniai vėsiai, bet jau pats metas pradėti koncentruotis. Pirmas mano žingsnis bus paieška. Prisipažįstu, o kartu ir užtvirtinu savo pasiryžimą. Vėliau - pasirinkimas iš dešimčių variantų. Dar vėliau - bandymas. O bandyti, žinau, ką noriu: bet vieną meno workshopą (kai tik turėsiu auksinių žvangančių kišenėje), būtinai mokinsiuos akvarelės (vat kodėl man patinka menas! jis turi daugybę savęs būdų!) nenukrypkim… tada šokis, tada didelis popieriaus lapas su kitom savęs difuzijom ant sienos (taip, liesiu akvarele, kai tik išmoksiu :) ), tada Tate modern, Tate Britain, Victoria & Albert museum - visi. Ir dar visa kita, kas susiję su Londono parkais, pastatais, gatvėmis…

Galimas daiktas, planus išvardinau atvirkštine tvarka. Beje, jeigu klausiate, kam visa tai išdėstau atvirai - ats. paprastas. Taip paprasčiau išsipildo. šypt. O čia mano šios nakties difuzijos.

Rodyk draugams

Pripratimas stipresnis už prigimimą (UK)

…Panašiai buvo ir su „atvirkščiu“ Londono eismu. Galimas daiktas, šiuo atveju veikia lietuviškas mentalitetas – yra kitaip, nei esi įpratęs, vadinasi, yra blogai. Kiekvieną kartą prieidama gatvę ir norėdama ją peržengti, turėdavau stabtelti pagalvojimui. „Aha, Lietuvoj pirmiau žiūrėdavau į kairę, vadinasi, čia reikia žiūrėti į“ dešinę arba, norėdama važiuoti autobusu, „turiu eiti taip, lyg norėčiau grįžti atgal“ – keista moteriška „naujokės“ emigrantės logika…

Visada stebėdavausi lietuvišku posakiu „Pripratimas stipirau už prigimimą“, bet jau trečią savaitę gyvendama Londone imu suvokti jo teisingumą. Sunku atvykus svetur nebebūti tuo, kuo visada buvai įpratęs būti. Sunku keisti gyvenimo įpročius, vartojimo ypatybes. Didžioji dauguma mūsiškių to net neneigia ir labai patogiai jaučiasi toliau gyvendami lietuviškai. Gal todėl Londone tiek daug lietuviško maisto parduotuvių, tautietį gali atpažinti iš nusistovėjusio lietuviško aprangos stiliaus, net kalbėdami angliškai, iš tikro sakinius dėliojame gimtąją kalba. Pripratimo sunku atsisakyti, o štai prigimimą imame užmiršti…

Ne kartą teko girdėti lietuvį, keikiantį savo tautietį. Net patarimų sulaukiau saugotis lietuvaičio: „atims, apgaus, išnaudos – tai ne anglas. Nors ir saldžiai šypsosi, bet bent jau gali pasitikėti“. Aišku, būna visokių, bet kaip apmaudu atvykus į svetimą šalį jaustis svetimai tarp savų. Pripratimas stipresnis už prigimimą – dabar jau visiškai sutinku su senolių išmintim.

Geros dienos,

Emigrantė „naujokė“.

Rodyk draugams

Panika “hygiene” skyriuje arba “Kaip rinkausi šampūną”

Pripratimas yra baisus dalykas, ypač tada, kai atsiduri tau neįprastoje aplinkoje. Kas kartą atėjusi į parduotuvę supanikuoju. Čia nėra dalykų, kuriuos esu įpratusi pirkti! Iš kur man dabar žinoti, kuris produktas yra geras ir kuris ne?! Jaučiu, kaip apimta streso prie vienos lentynos praleidžiu apie dvidešimt minučių: bandau suderinti kainos, produkto pakuotės ir jo kiekio lentynoje santykį. Ir vis tiek nekoks sprendimo būdas. Nusiperku nežinia ką pagal šiaip sau kriterijus. Sprendimų yra du: arba klausti vietinių, kurie jau turi susidarę nuomonę apie prekes, arba bandyti viską iš eilės ir spręsti pačiai (gaila, neturiu televizoriaus, bent jau reklamai pasiduočiau) :)

Geroko patrypčiojimo neišvengiau ir nusprendusi nusipirkti šampūną. Lietuvoje paskutiniu metu plaukus trinkdavau su lietuvišku Rasos arba ajurvediškos linijos Himalaya šampūnais. O angliškoj parduotuvėj tokių gi nėra. Kilnojau jau žinomų prekės ženklų produktus - populiarujį Wash & Go, apie kurį tiek visokių mitų ir anekdotų sukurta, Herbal essencess, kurio nauja išvaizda mane suglumino, dar ten visokių Head & shoulders buvo, apie kuriuos aš turiu griežtai kategorišką nuomonę ir žinoma, N galybė man nežinomų firmų plaukų priežiūros priemonių. AAA! - norėjosi trumpam pagraužti nagus. Juk savo plaukus myliu labiausiai iš visų asmeninių mylėjimo objektų. Taip, galėjau palukėti ir ryt nuvažiavusi į vaistinę išsirinkti kokį “rimtą”, bet man reikėjo čia ir dabar. Ir OPapaa. Akys užkliuvo už kengūros (paskutiniu metu aš esu labai draugiška su gyvūnais - vakar turėjau pažintį su voveraitėm ir košeriniais balandžiais). Taigi, vos tik paskaičiau šampūno nugarėlę, išsišiepiau ir laiminga ėjau nervintis prie kitos lentynos.

O dabar apie laimingąjį radinį.  Tai Lietuvoje kažkada buvusio, o gal ir ne, prekės ženklo Aussie produktas. Pirmiausia duodu visus dešimt balų šiai kompanijai už bendrą idėją/koncepciją/stilių. Švelniai ironiškas ir labai familiarus - toks, kokiu labai paprasta susižavėti. Pvz, ant buteliuko nugarėlės, kur nurodyta, kaip naudoti produktą, parašyta:

Directions: Open bottle (it helps). Massage shampoo deeply into scalp and roots of wet hair while your faltmate exclaims “What’s that delicious smell?”…

Prie kokybės informacijos linijos:

Questions? If you’ ve got a question (preferably realting to hair) call us…

Kadangi šampūnas yra su apiniais (iš kurių daromas alus), buteliuko nugarėlėje išdėstyta autorių nuomonė:

Frankly we think beer is a waste of good hops

Ir dar daug panašių “pareiškimų” galima rasti Aussie internetiniame puslapyje.

Po tokio varginančio ir daug nervų suėdusio apsipirkimo, mano diena ir vėl nušvito atradus produktą, skirtą labai man :)) Smagu.

Monika

Hoop hoop

Rodyk draugams

Kaip

Kaip suvalgius sirpių vynuogių kekę, kada burnoje dar geroką pusvalandį trunka jų skonis,
Kaip plaunant žalius traškančius salotų lapus,
Kaip geriant vandenį išdžiuvusioms lūpoms atgaivinti,
Kaip liečiant ką tik iškeptos prancūziškos bandelės plutelę,
Kaip užuodžiant žydinčią liepą po nosim,
Kaip jaučiant vakaro brizą, gaivų ir glostantį,
Kaip gyvenant toli nuo namų,
Kaip mylint jį,
Kaip šypsantis.

Taip jaučiuosi, tik dvigubai.


pirmoji akistata su voverėm. Drąsios mes moterys buvom.

Rodyk draugams

Emigrantas iš savo varpinės (Uk 3)

Kaip jausiesi, toks ir būsi - galvoju sau didvyriškai išlipusi iš Londono metro, kuriuo šiandien važiavau visiškai savarankiškai. Menkas pasiekimas, bet viso to esmė yra šiek tiek gilesnė. Skaitykite toliau…

Statusas “emigrantas” man iki šiol atrodo labai prastas. Nežinau, gal čia vis dar veikia senas stereotipas: “dirbantis braškių laukuose 23 valandas per parą, nemokantis svetimos kalbos, todėl dažnai mulkinamas, išnaudojamas, pasimetęs ir dirbantis dirbantis dirbantis”. Sakau, čia tik mano galvoj užsilikęs stereotipas, bet jis nėra labai neteisingas. Stabtelėjau. Aš.. Taip, aš - emigrantė. E m i g r a n t ė. Bandau suvokti. Palaukite. Taip, aš vis dėlto esu emigrantė. Turbūt nereikia sakyti, kad nenoriu atitikti ką tik išdėstytą stereotipą, ar ne? Niekas nenori, bet kaip to išvengti?

Vat dabar prie esmės. Viskas iš tikro priklauso nuo požiūrio ir užsibrėžtų tikslų. Gali galvoti: “taip, aš čia atvykelis, nieko nežinau, nieko negaliu, užsidarysiu į dėžutę su rožiniu kaspinėliu ir lauksiu kol ją kas nors ras po eglute“. Bet ėė, Kalėdos dar negreit ir būna kas metai. Nejaugi nori gyventi pilnavertį gyvenimą tik kartą į metus? Gali galvoti ir taip: “taip, aš truputį bijau, bet juk mano baimės niekas nepamatys, jeigu jos neparodysiu. Pasitikėsiu savim ir mokysiuos. Stebėsiu ir vėl mokysiuos. Taip, galiu. Taip, aš tai padarysiu. Ir netgi daugiau mažumėlę, nei reikia. Tik padariusi kažką sau liepto, jausiuos gerai. Taip, aš galiu. Viską galiu. Kaip tikėsiu, taip ir bus“. Ir viskas paprasta. Ir gyvenimas vyksta kokybiškas.

Ką gi, aš - emigrantė, bet tik oficialiai. Sau aš (ir jums, prašyčiau, gerbemieji), lygi lygiems.

Šypt.

p.s. šiandienos laimikis:

Su šita galėčiau tekėti.

Rodyk draugams

Ar man ant kaktos parašyta? (Uk part II)

Vėl vyksta gyvenimas! OH boy oh boy oh boy. Sukako penkios dienos kai aš kitur. Viskas sukasi, skrieja aplink, į mane. Daug įspūdžių, veikimo, galvojimo, žiūrėjimo. Kita vertus, drybsojimas ant žolytės po Kaštonu jau buvo mažumėl įgrisęs. O dabar apie viską keliais sakiniais.

Dirbu svajonių darbą. Net nemaniau, kad man tai gali patikti (!), juk jį įsivaizdavau visiškai kitaip. Tempai dideli, bet pasivysiu. Prikelti internetinį portalą - didelis išbandymas ir žinau, jog man reikia labai pamiršti poilsį. Juk visi, kurie turi didelių užmojų, aria kaip artojai, ar ne? Bent pradžioje… Kokybė šiuo atveju ne prioritetas. Dabar jiems reikia kiekybės. Ir gerai. Sutinku su žaidimo taisyklėm.

Mano kolegų mažai, bet visi jie įdomūs. Net rusas yra, su kuriuo niekaip kitaip, tik rusiškai reikia kalbėti. Jovita, ar prisimeni, kai sakiau, kad labai reikia prisiminti rusų kalbą? :) Panašu, kad ir tai išsipildė :)

Namiokai (buto gyventojai) irgi puikūs. Gaila, dar neturėjau progos su jais susipažinti labiau. Būna, kad jauti kažkokį nesmagumą, susitikęs su nauju žmogumi, o čia taip nėra. Visi patogūs! šypt.

Šalia yra jis. Gal dėl to viskas taip paprasta?..

Reikia ieškotis angliškų draugų, kitaip būdama Londone visai pamiršiu anglų kalbą. Visa mano aplinka vien lietuviška. Kitą dieną prekybcentry valgiau burgerį. Ant kaktos nebuvau užsirašiusi “aš - lietuvė”, apsirėdžius nebuvau treningais irgi, nekalbėjau su savimi, bet ėmė ir palinkėjo man kažkoks jaunuolis “skanaus”. Taip. Londone pilna mūsų ir kas liūdniausia, čia lietuviai vengia savų.

Tačiau aš taip nenoriu. Noriu būti lietuviška ir bendrauti su lietuviais. Argentina, eikime susipažinti ir gerti kavos su puta?.. Šypt.

Kad jau apie kavą, tai prisiminiau vieną dalyką, bet visiškai kitokį. Šiandien gavau lauktuvių/gimtadienio dovaną iš… Anglijos! Rūta, tu labai moki dovanoti dovanas. Ir rašyti gražius žodžius :) Beje, ar prisimenate, kaip norėjau baltų grindų? Taip, aš jas turiu. Tik jos ne medinės, o visos minkštos - voliotis galima.

(pasižiūrėjus kiek parašiau ir kiek šią akimirką laiko, galima pagalvoti, kad privartojau taurino, bet gi ne - tik salotų. Matyt, bus klastotė kokia tai…)

Hyper aktyviai,

Monika

(matyt, jau laikas pradėti galvoti apie žurnalistinį slapyvardį)

Rodyk draugams

Pirma diena Londone ir du babajai

Vienu žodžiu sakau - patinka. Dviem žodžiais būtų - visai nieko.

Kai žmonių klausinėjau kur įsigyti tą ar aną, man vis atsakydavo: “pas babajų”. Šiandien supratau kodėl. Londono parduotuvėlėse prekiauja rudi žmonės. Dar neišsiaiškinau, kokias tautybes apima pavadinimas “babajus”, bet iš pirmo žvilgsnio jie visai nieko tokio neskaitant to, kad abiems leidausi būti apgaunama. Taip. Pirkau anglišką SIM. Kai paklausiau, koks minimalus papildymo kvitukas, atsakė, jog penki £, po to persigalvojo ir man teko pirkti papildymą už dešimt pinigų. Kitas rudasis, taip maloniai su manim pabendravęs ėmė ir pardavė man elektros lizdo kištuką/adapterį už 4.99£ ! Kas pardavinėja plastmasės gabalus taip brangiai?! O kas juos perka?? Aš! Žinoma, čekio neišmušo, nes kasos aparatas buvo giliai toli. Kitą sykį būsiu budresnė ir kaip Indijoj, imsiu ir derėsiuos. Šypt

Dar šiandien apsidžiaugiau pamačiusi rožinį ledų furgonėlį. Atsistojau laukti savo ledų porcijos, bet užgraužus sąžinei dėl įvykių su babajais, ėmiau ir nebepirkau to nuostabiai susukto, spalvotais pabarstukais apibarstyto, burnoje tirpstančio vanilinio plombyro… echhh..

Kas dar? Netiesa, jog Londone nėra gražių moterų. Daug mačiau, bet, ne daugiau nei gražių vyrų ((:

Kitas svarbus dalykas: gyvenu su jaunavedžiais ir gėjum, kuris, pasirodo, dar ir mano bendradarbis bus! Nebuvo labai malonus, bet užtat pas jį vasarą viešintis jo draugas, kitas gėjus, labai draugiškai su manim pabendravo, nes pasakė, kur yra parkas. ((:

O dabar einu pasitikti savo brangiojo. Kaip smagu, gi netoli gyvena! Linkėjimai iš tautų katilo!

Monika

Rodyk draugams

bbd*

Suokia suoklys į mano ausį lūpom liesdamas
mintis vilno.
O man taip gera, taip malonu…
“Dar” - sakau užsimerkus.

Daktaras sako:
- Tavo sąkandis prastas,
- Ne, man liežuvis per ilgas - kitaip negaliu.

Turiu visus, kaip arklys, tik žiūri į mano,
bet man vėl nė motais - turiu ko bijoti.

Suokia suoklys į mano ausį lūpom liesdamas
mintis vilno.
O man taip gera, taip malonu…
“Dar” - sakau užsimerkus.

*bū bū dū

Rodyk draugams

Vintage nature morte (tapyba)

Močiutei labai reikėjo nupiešti ką nors su gėlėm ir rimtai. Gavosi tamsus ir …aš nemoku piešti gėlių iš galvos. 40×40 cm, akrilas, drobė

Rodyk draugams

Su perkūnija apie alkoholį

Baigiantis ilgajam savaitgaliui kažkas aprauda pasibaigusį poilsį, kai kas - besibaigiantį alkoholį, dar kas nors (greičiausiai moterys) bebaigiančius prasigerti savo geriančius vyrus. Šį kartą jaučiu didelį norą viešai išsakyti savo nuomonę apie alkoholį, o tiksliau - didelius jo kiekius ir vyrus, nemokančius laiku ir vietoje pasakyti “gana”.

Jei Valančius dabar imtų ir atgimtų, kviesčiau Jį atnaujinti blaivybės sąjūdį, nes kaži ar kas iš dabartinių vyrų išdrįstų tokį įkurti vardan blaivių protų ir darnių šeimų. Greičiausiai toks iniciatorius būtų apmėtytas tuščiais buteliais arba dar geriau, žinant mūsų “balių” tradicijas, įkyriai įkalbėtas “būti vyru ir išgerti  nors vieną stikliuką gyvybės šaltinio”.

Man nuoširdžiai bloga matyti kostiumuotus džentelmenus virstančius balose besivoliojančiais mužikais, man visiškai nelieka pagarbos prieiti ir tokį suvargėlį pakelti, net nusispjauti nebelieka gėdos į tokį. Aš negaliu būti abejinga, kai matau visai jaunus berniokus nebesiorientuojančius aplinkoje ir tikrai negaliu įsivaizduoti šalia savęs vyro, kuriam alkoholis būtų svarbiau, negu aš.

Šį savaitgalį turėjau toleruoti visišką girtą kvailį. Baidarėje. Gerai tik tiek, kad upė rami buvo. Aš jo nekenčiau, jutau panieką, leidau nesitvardyti ir kėliau balsą. Man buvo labai nemalonu nuo pačios savęs ir vis galvojau: “Ne, mano vyras toks nebus, aš nebūsiu su tokiu, kuris nežino kiek gali pakelti jo smegenėlės”. Taip pat netoleruosiu jokių kitų medžiagų vartojimo, paverčiančių žmogų daržove. Šiuo klausimu aš užbraukiu pasižadėjimą būti tolerantiška. Nuo dabar.

Taip paprasta susižavėti žmogum. Kai jaunas baidarių savininkas, atėjęs į mūsų stovyklą linksmai atsisakė vyrų siūlomo gėrimo, galvoju: “jam gi darbas”. Bet ne, tvirtai pareiškė, jog “alkoholis jam nereikalingas, jis atrandąs kitų ekstrymų“. Vienas jų - orientacinės varžybos po visą Europą su keliolika kitų nutrūktgalvių ekstremalų (reikia sekti spaudą, turėtų pasirodyti naujienų). Jam išėjus atsidusau. “Taip, tu man patinki - galvojau”. Net ir tie su taurėm rankose man patinka, kurie vakaro pabaigoje atsistoja blaivūs ir sako: “eime, jau vakaras, norėsi, kad tave apkamšyčiau?”.

Noriu, kad mano gyvenimo vyras būtų toks. Kitokio nepriimu. Turiu teisę rinktis. Ar ne?..

Rodyk draugams

Ačiū

Ačiū Jums visiems, mane mylintiems. Jūsų geros mintys apie mane man padeda gyventi. Ačiū. Neturiu kuo kitu atsidėkoti. Tik… ačiū ir vat dar šita daina Jums! Pa!

už mylėjimus:
tylius,
per atstumą,
mamytiškus/tėtiškus,
prisipažintus paskutinę minutę,
niekada nepasakytus,
pasakose atrastus,
draugiškus,
mergaitiškus,
ilgesingus,
išpildytus arba ne,
pažadėtus,
su pipirais,
kvepiančius Paco Rabanne,
amžinus,
trunkančius akimirką.
ačiū…

Rodyk draugams

Transparent serenity*

po aštuntos, vakarui einant, kada karštis bebaigiąs įsigerti į žemę, ateina mintis. Vis ta pati ir nesibaigianti. Tąsi. Tąsa. Tyso mano teptukai ir akvarelės ant grindų. Kas surinks? O išsisklaidžiusius lapus per visą dieną?
O mintis lengva. Ar kas nors sapnuoja tokius pat sapnus kaip aš? Ryškius. Malonius. Taip, pasispiriu basom nuo žemės ir kylu. Rėžiu per vėją visu kūnu arba sklandau besvorė. Mama pyksta, kad nesijaudinu. Tikiu, kad nebijau ir nebijau. Tikiu, kad pasiseks ir seksis. Taip, mama, taip ir bus. Nurimk.

Išgeriu paskutinį braškinio kokteilio (bet žinok ne iš miltelių, o tikro) gurkšnį. Mano dienos karštos. Pečius dengia skara. Viskas bus gerai, tikrai. Lengvai ir … lengvai.

Monika.

* perregima ramuma

Rodyk draugams

uuūu oou

Būna viena tų labai saulėtų popiečių, kada ima ir sustoja visas buvimas. Akimirką gulėdama nuogais pečiais, atsuktais į kaitrą, pagalvoju apie nieką ir mintyse sutinku. Taip, viskas tiesiog labai niekaip. Toks visiškai geras niekas. Be dienos rūpesčio, plano, laiko, pareigos… Ir tik saulė, žali agrastai, torto gabalėlis, braškė, romumas, vėjas, vėl saulė, sekmadienis… Net šypsena nepersispaudžia. Vos vos tik juntu virpesį krūtinėj, bet ne, čia tik širdis. Mėgautis reikia.

Vakar man sukako 23. Pačią geriausią dovaną padovanojo visi. Nuoširdus dėmesys yra vienas didesnių mano gyvenimo malonumų/laimių/šypsenų/geros savijautos būsenų (čia labai tiktų paūū ū u uuūavimas kaip Klaxons Golden Skans) dainoje. Taip. Vėl greit mylėsiu - sakau sau.

nuotrauka Guodos

Rodyk draugams

Kaspinai Editai

Dydis matomas pakabinus auskarą į vietą :)

Rodyk draugams

Tarp kitko

Šiaip ar taip, gyvenu ant svarstyklių - vienoj pusėj trupinio grūdas, kitoj - obuolio didumo reikalingumo jausmas.
Dar vienu sluoksniu nusilakuoju nagus - svarbiausia patikti sau. Ir stengtis dar svarbiausia.

Taip.

Rodyk draugams

Mūsų Bloooperiai :)

Dalinuosi savo dovana iš bendradarbių, kurią gavau per darbo senozo uždarymą bei mano išleistuves. Gaila palikti tuos žmones…

Rodyk draugams

Du pirmi kartai

Jis irgi mėgsta dovanoti dovanas per savo gimtadienį. Gavau šitokią (1 pav.), dovanojau anokią (2 pav.). Istorijos esmė yra tame, jog pirmą kartą liejau akvarele, Jis - matyt, daugiau nebelies…

Man patinka seni žmonės. Jie žino visus pasaulio dalykus, tik kartais nesako. Ir aš noriu sulaukti 95 metų gyvenimo.

p.s. paveiksliukas kabo žemyn galva.
p.s.s pirmą kartą tokį gerą tūsą tarp žilagalvių turėjau. Aš rimtai.

šypsausi.

Monika

Rodyk draugams

Spalva laimės mėlyna

Įprastai “blues” yra “blues”, bet man naktiniai vasaros dangūs reiškia tykią laimės paralelę. Nėra graženės spalvos už mėlyno skliauto naktį, kai vėsa švelniai plakasi į odą, o temstanti spalva vis labiau ir labiau sodrėja. Dangus turi daug prasmių: ten gyvena Dievas, jame skraido laisvas paukštis, sklando norai, Topolių pūkai, dega žvaigždynai. Tikiu jais ir mėnuliu, kuris taip stipriai veikia mano kraštutinumus. Šiandien jie teigiamo poliaus…

Praveriu langą iki pat, vasara - mano gyvenimas.

Monika

Rodyk draugams