BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Asmenybinė difuzija

(Mažame jaučiuosi didelis, dideliame būnu mažas)

Šią naktį jaučiuosi lyg tirštas rašalas, besisklaidantis šalto vandens stiklinėje. Savyje jaučiu difuziją… Palengva palengva sklaidausi. Bet ne, ne kaip dūmas - maloniau…

Gyvenu milijoniniame mieste. Ar žinote, koks tai jausmas?

mažas.

Stebiu save iš šono. Nenoriu išsigandusi surambėti ir, įnikusi į savo kvadratinio kilometro pasaulį, būti mažyčiu taškeliu impresionistiniam paveikslėly. Noriu būti bent detalė, susidedanti iš daugiau nei vieno “takšt”. Ir, rodos, žinau, kaip tai padaryti. Visada žinojau. Veikla tai vadinasi (mano siekiamybių siekiamybė).

Kol kas dar leidžiu sau pasisklaidyti maloniai vėsiai, bet jau pats metas pradėti koncentruotis. Pirmas mano žingsnis bus paieška. Prisipažįstu, o kartu ir užtvirtinu savo pasiryžimą. Vėliau - pasirinkimas iš dešimčių variantų. Dar vėliau - bandymas. O bandyti, žinau, ką noriu: bet vieną meno workshopą (kai tik turėsiu auksinių žvangančių kišenėje), būtinai mokinsiuos akvarelės (vat kodėl man patinka menas! jis turi daugybę savęs būdų!) nenukrypkim… tada šokis, tada didelis popieriaus lapas su kitom savęs difuzijom ant sienos (taip, liesiu akvarele, kai tik išmoksiu :) ), tada Tate modern, Tate Britain, Victoria & Albert museum - visi. Ir dar visa kita, kas susiję su Londono parkais, pastatais, gatvėmis…

Galimas daiktas, planus išvardinau atvirkštine tvarka. Beje, jeigu klausiate, kam visa tai išdėstau atvirai - ats. paprastas. Taip paprasčiau išsipildo. šypt. O čia mano šios nakties difuzijos.

Rodyk draugams

Ar man ant kaktos parašyta? (Uk part II)

Vėl vyksta gyvenimas! OH boy oh boy oh boy. Sukako penkios dienos kai aš kitur. Viskas sukasi, skrieja aplink, į mane. Daug įspūdžių, veikimo, galvojimo, žiūrėjimo. Kita vertus, drybsojimas ant žolytės po Kaštonu jau buvo mažumėl įgrisęs. O dabar apie viską keliais sakiniais.

Dirbu svajonių darbą. Net nemaniau, kad man tai gali patikti (!), juk jį įsivaizdavau visiškai kitaip. Tempai dideli, bet pasivysiu. Prikelti internetinį portalą - didelis išbandymas ir žinau, jog man reikia labai pamiršti poilsį. Juk visi, kurie turi didelių užmojų, aria kaip artojai, ar ne? Bent pradžioje… Kokybė šiuo atveju ne prioritetas. Dabar jiems reikia kiekybės. Ir gerai. Sutinku su žaidimo taisyklėm.

Mano kolegų mažai, bet visi jie įdomūs. Net rusas yra, su kuriuo niekaip kitaip, tik rusiškai reikia kalbėti. Jovita, ar prisimeni, kai sakiau, kad labai reikia prisiminti rusų kalbą? :) Panašu, kad ir tai išsipildė :)

Namiokai (buto gyventojai) irgi puikūs. Gaila, dar neturėjau progos su jais susipažinti labiau. Būna, kad jauti kažkokį nesmagumą, susitikęs su nauju žmogumi, o čia taip nėra. Visi patogūs! šypt.

Šalia yra jis. Gal dėl to viskas taip paprasta?..

Reikia ieškotis angliškų draugų, kitaip būdama Londone visai pamiršiu anglų kalbą. Visa mano aplinka vien lietuviška. Kitą dieną prekybcentry valgiau burgerį. Ant kaktos nebuvau užsirašiusi “aš - lietuvė”, apsirėdžius nebuvau treningais irgi, nekalbėjau su savimi, bet ėmė ir palinkėjo man kažkoks jaunuolis “skanaus”. Taip. Londone pilna mūsų ir kas liūdniausia, čia lietuviai vengia savų.

Tačiau aš taip nenoriu. Noriu būti lietuviška ir bendrauti su lietuviais. Argentina, eikime susipažinti ir gerti kavos su puta?.. Šypt.

Kad jau apie kavą, tai prisiminiau vieną dalyką, bet visiškai kitokį. Šiandien gavau lauktuvių/gimtadienio dovaną iš… Anglijos! Rūta, tu labai moki dovanoti dovanas. Ir rašyti gražius žodžius :) Beje, ar prisimenate, kaip norėjau baltų grindų? Taip, aš jas turiu. Tik jos ne medinės, o visos minkštos - voliotis galima.

(pasižiūrėjus kiek parašiau ir kiek šią akimirką laiko, galima pagalvoti, kad privartojau taurino, bet gi ne - tik salotų. Matyt, bus klastotė kokia tai…)

Hyper aktyviai,

Monika

(matyt, jau laikas pradėti galvoti apie žurnalistinį slapyvardį)

Rodyk draugams

Ačiū

Ačiū Jums visiems, mane mylintiems. Jūsų geros mintys apie mane man padeda gyventi. Ačiū. Neturiu kuo kitu atsidėkoti. Tik… ačiū ir vat dar šita daina Jums! Pa!

už mylėjimus:
tylius,
per atstumą,
mamytiškus/tėtiškus,
prisipažintus paskutinę minutę,
niekada nepasakytus,
pasakose atrastus,
draugiškus,
mergaitiškus,
ilgesingus,
išpildytus arba ne,
pažadėtus,
su pipirais,
kvepiančius Paco Rabanne,
amžinus,
trunkančius akimirką.
ačiū…

Rodyk draugams

Spalva laimės mėlyna

Įprastai “blues” yra “blues”, bet man naktiniai vasaros dangūs reiškia tykią laimės paralelę. Nėra graženės spalvos už mėlyno skliauto naktį, kai vėsa švelniai plakasi į odą, o temstanti spalva vis labiau ir labiau sodrėja. Dangus turi daug prasmių: ten gyvena Dievas, jame skraido laisvas paukštis, sklando norai, Topolių pūkai, dega žvaigždynai. Tikiu jais ir mėnuliu, kuris taip stipriai veikia mano kraštutinumus. Šiandien jie teigiamo poliaus…

Praveriu langą iki pat, vasara - mano gyvenimas.

Monika

Rodyk draugams

Melynbarzdžio banderolė

..o už durų gyvena mėlynbarzdis, tik ne tas žiaurusis, o tas, kuris turi tuše mirkomų antspaudų kolekciją ir vaško karališkosioms laiškų monogramoms… Ir jau matau pro rakto skylutę - rašo kažką savo balta gulbės plunksna ant gelsvo pergamento. Mano gyvenimo charakteristiką, matyt, mano Sėkmei… Šypsausi.

už kiekvieną gerą darbą - noro išsipildymas.

Monika

Rodyk draugams

Ailouvju

Nusiprausiau nuovargį tirštu pienu,
natūraliu, su puta.
Kūnas tas pats.
Į debesį susisupsiu purų, pūkuotą - nesušalsiu. Viena viena.
Paglostyk galvelę, švelnioji ranka, prašau, paglostyk. Priglausk savo šiluma mano mažumą, trapumą, baltą pieninę odą, sūrų veidą… Leisk išgirsti tolygų kvėpavimą, plakimą, gyvenimą ramų.
Ša” tyliai sakyk, nebeverk, nebeverk, mieloji/mylimoji buvusi.
Mama?
Viskas gerai, nurimk.
Mėtos užaugs vienos pačios.

Rodyk draugams

22:37: dangus žydras, namai tušti.

Laimė mane daro vaikiškąnaiviąjuokingąlinksmąpaviršutiniškąnelogiškąimpulsyviąspontanišką…
Rimtis sukaustoatimanuraminanutildoužgesinanuglostonuvirkdonutrina.

Jis mano laimė. Ji - rimtis, mano vienatvė.

Gerb. skaitytojau, būk laimingas, nes tik teigiamai įkrauti fluidai traukia žmones.
Apsimeskim.
S. Barber jūsų vienatvei.

Rodyk draugams

Paukščiai žuvų nesupranta

Pažįstu vieną Paukštį, gyvenantį kitapus gatvės baltame name su mėlynom langinėm. Jis augina alyvos krūmą ir mėgsta vėją. Karts nuo karto Paukštis pasklando virš dobiliukų pievos. Ypač ketvirtadieniais, mat ši diena jam kažkada buvo džiaugsmoji* - (kodėl, išsiaiškinsime vėliau).

Priešingam Pasaulio Krašte gyvena Žuvis. Jos namas irgi baltas, tik be langinių. Ji mėgsta daugybę dalykų, bet iš to didumo net nebepamena ką labiausiai. Kitados jos mėgstamiausias draugas buvo Paukštis iš Priešingo Pasaulio Krašto. Netgi sakė, kad labesnių draugų už jį neturi. Bet “kas tie žodžiai…” - kartą galvojo paukštis nuleidęs galvą, jei Žuvis taip dažnai jį pamiršta…

O viskas buvo taip: Paukštis labai mėgo Žuvį o ši, kaip pati sakė, mėgo Paukštį. Dažniausiai šie susitikdavo ketvirtadieniais, tai džiugesio abiems buvo! Nepasakyčiau, kad labai turiningai laiką leisdavo, bet užtat kaip gera būdavo…Tačiau! Atėjus rudeniui Paukščiui ir Žuvei teko išsiskirti. Žuvis sėdo į lėktuvą ir išskrido į šaltus kraštus užsidirbti, o Paukštis liko jos ilgėtis šiltuosiuose. Bėgant laikui kažkas ėmė ir pasikeitė - Žuvis šaltuosiuose kraštuose atšalo, visai kaip šaldyta. O Paukštis, plevėsa, niekaip negalėjo suprasti kodėl. “Gal pinigus kaldama visai kaip kūjis paliko - be jausmo ir be džiaugsmo?.. o kur galėjo dingti džiaugsmas?.. Gal Žuvis buvo nepatenkinta uždirbamų pinigų kiekiu?.. Gal sutiko kokį povą - gražų ir ištaigingą?” - visaip Paukštis galvojo, visaip mąstė save skaudindamas ir vis svarstė, ar verta bemėgti Žuvį toliau. Po to ir vėl ją labai mėgdavo nurimęs. Ir taip be galo be krašto daugybę kartų…

Paukščiai Žuvų nesupranta. Gal kas turite kokį paaiškinimą?..

Perspektyva: Viskas tęsėsi pusmetį ir dar daugiau, su momentiniais prašviesėjimais. Paukštis buvo kvailas. Žuvis dar labiau. Jų draugystė ėmė ir nutrūko, kaip nutrūksta saga, menkai pritvirtinta prie marškinių ,tik kaži ar žuvis tai pastebėjo “bekaldama pinigus šaltajame krašte”. “Tikiuosi, ji laiminga”, - galvoja paukštis uosdamas savo mėlyną alyvą.

The end.

Rodyk draugams

Geriausias sekmadienio įrašas

Geriausias sekmadienio įrašas yra čia :)

Rodyk draugams

Visa tiesa apie Kaštoną

Mylimasis, jis jau žydi.

Nepastebėjau, kaip atėjo pavasaris. Jaučiuosi sugadinusi visą laukimo esmę. Ir jau nebe tas, kaip būdavo anksčiau, kai pamačiusi pirmą bitę bėgdavau pas močiutę į glėbį gelbėtis arba kai užuodusi jūrą po visų ilgesio metų negalėdavau neaikčioti. Visa tai ateidavo savaime. Dabar turiu stabtelti ir pakėlusi nosį į Kaštono žiedą suvokti jo kvapą (ne, ne užuosti, o suvokti), turiu gerokai pamirksėti, kad pamatyčiau oro spalvą, naktį gerai įsiklausyti, kad išgirdusi varlių kurkimą, suprasčiau, jog tai jos… Ir man baisu. Man labai baisu, jog aplinką jaučiu vis silpniau ir silpniau. Negali būti juk, kad iš to išaugama.
Šiandien pjovei žolę, M., ar galėtum apibūdinti jos kvepėjimą? Žalias?.. :/

Rodyk draugams

Spintos “the secret”

Žiūriu į savo spintos garderobą svetimomis akimis ir galvoju: “įspėk, kas aš?” Ką Jūs pagalvotumėte atidarę spintą ir joje radę: Močiutės megztą suknelę (maždaug tokios spalvos), atlasinę palaidinę su spalvotais burbuliukais, kažką pūstom rankovėm, visiškai griežto kirpimo sarafaną, baltus marškinius, maikutę su braške ant krūtinės, daug visko rudų ir pilkų spalvų, šį be tą ciklameno atspalvių, fetiš tipo juodų aukštaklulių porą, conversus ir visa kita, kas visiškai nedera tarpusavy ir būna darniai lyg 6 ir 9…

Aš sakyčiau: “vat ir eklektika”. Jovita sakytų, renkis kaip moteris (!) ir siūlytų kelnes su kantu ir klasikinius batelius su “kulniuku”, Eligijus komplimentą sakytų man pasipuošus gėlėta suknele iki žemės, aš pati geriausiai jausčiausi apsirėdžiusi truputį vyriškai…  Ir vis dėl to “Monika, įspėk, kas tu”…

Rodyk draugams

Pavasario tobulumai

Užsiimu bet kuo, kad tik nereiktų sėsti prie bakalauro. Liko dvi savaitės iki pristatymo darbo vadovui. Jokio streso. Keliuosi per priešpiečius, pusryčiams valgau desertą, o su pižama vaikštau iki pietų.

Vakarais jau pradėjo kvepėti samanom. Taip, vasara netruks. Graži nusimato. Laiminga. Šypt.

(galimas daiktas, konditeriai dar nesugalvojo tobulesnio deserto už keksiuką, bet tik tokį, kuris būna jaukiose kavinukėse užsieniuose. Dar ir karšta kakava su didele grietinėlės puta yra neblogai. Bet tik geriant dviese).

Monika, labai stipriai veikiama šylančio oro

Rodyk draugams

Savos pievos žalesnės

…ir žolė vešlesnė ir čiobreliais kvepia labiau. Kaip ir pasakos savos labesnės.

pa.

Rodyk draugams

…grįžo akimirkai ir dar kart išvažiavo. Jis. Vėl jutau meilę esant gyvai. Prasikalė iš naujo pro suragėjusį širdies lukštą. Kaip višta pamečiau galvą. Dabar bandau ją susigrąžinti į vietą, kad naivumas mažiau matytųsi pro atvirą kiaurymę mano asmenybės. Žinau, vieną dieną aš nebemokėsiu būti įdomi tiesiog iš nieko. Šitas mane gąsdina. Ir rutina gąsdina. Ir vedybos. Ir piktoji pamotė.

Apie ką mes kalbėsim, E, kai taip pasikeitėm ir tapom tokie skirtingi? Anksčiau galvojau, kad mes turime tų pačių tikslų, dabar neturim. Ar dar turėsim? Aš noriu su tavim siūti baltus debesis ir kabinti juos virš lovos. Noriu kartu virti skaniausią pasaulio sriubą. Aptarti dekupažo originalumą ant baldų paviršių, kartu eiti darytis aliejinio masažo. Ir kalbėtis mus abu dominančiom temom. Prieš septynerius metus tai buvo įmanoma. Pameni ilgas valandas ant grindų prie laidinių telefonų ragelių? Bet, sakė, taip visada nebūna. Man baisu, kaip būna. Aš vėl per daug.. žinau. Neatsakyk. Tik žinok, kas ir kokia aš.

Monika

Rodyk draugams

Niekada nemaniau, kad šitai rašysiu (!)

Mieli mano virtualieji draugai!

Koks nepaprastai geras jausmas būna mano krūtinėje! Visada sakiau, jog veikla verta būti veikiama, jei ji naudinga (reikalinga) bent vienam žmogui! Panašu, kad mano blogas reikalingas (naudingas) (ir kas galėjo šitaip pagalvoti??) bent dviems ir tai yra didis DŽIUGESYS (prieš visus tuos liūdesius, mirkiusius mano puslapį mėlynom akvarelėm) :))

Ar žinote, kas yra viena vienintelė, pati pagrindinė Laimės emė? Tai - mėgstama veikla! Ir viskas. Paprasta, ar ne? Rašymas - mano vienas mylimiausių užsiėmimų, tačiau toks nepastovus… Jis visad remiasi emocijų pagrindu. Gaila, pastaruoju metu jos nebuvo saldžios, o juk mano puslapio pagrindinė idėja yra “gražūs dalykai”. Visgi, dar turiu jų savyje. Tad… jeigu JUMS, mano mielosios, Aurel, Vikhtorija, J.J. (:)) ir kiti inkognito smagu čia užsukti pasisemti mano nuotaikos, Jūsų nuvilti negaliu :) Man gera dalintis!

Monika

Rodyk draugams

Nemyluokit manęs, mano melancholijos - magnolijos myluokit.

(apačioje gimtadienis. Pats skaniausias braškinis tortas ir svečių gausybė. O aš čia, savo palėpėje, pasiduodu piano garsų harmonijai. Liūdno piano…)

Jaučiu, kaip mano kremzlinį liemenį suspaudęs korsetas vis labiau virsta medžio kamienu. Matyt, tik šiandien. Gal dar ir vakar. Kvėpuoju sunkiau, lėčiau, kartais įkvepiant skauda. Nenoriu paleisti savo mažojo aš. Jam visas pasaulis kvepia vėju, o vienintelis rūpestis būna suvalgyti dar vieną spurgą. Su džemu.

Mano pirštai, buvę elastingi it tulpių stiebai, stingsta lyg gipsas. Baltas ir kietas. Aš juk vis dar turiu savo rožiniu botus! Turėčiau karts nuo karto tai prisiminti. Kiek jie daug džiaugsmo suteikia!

Negaliu išvaikyti vis dažniau nusėdančios rimties ant mano pečių. Kai viena būnu. Nebenoriu būti viena. Seniai nebenoriu. Bet juk tai pasibaigs, kai grįš jis, ar ne?

Norėčiau dovanų gauti magnolijos medį. Jau žydintį. Mano kieme.

M.

Rodyk draugams

man
neskauda

man
tik
norisi

šaukti.

iš visos gerklės.
iš visos. vardą. Tavo. Nuryju.

…iš visos širdies tik Tave(s).
Dabar jau
be pabaigos
trūkstu.

Rodyk draugams

Žiedas su “deimantu”

Kartą kitą vienas berniokas man sakė: “aš nupirksiu tau kailinius!”. Dabar, prisiminusi tai, pusbalsiu krizenu, o tada pasipiktinusi jam sakiau: “ar aš tau panaši į tokią, kuri nešiotų kailinius? [...] ir žiedo su deimantu man nedovanok”. Dabar norėčiau pratęsti, tik jau kitam: dovanok man kasdienį “Labas” ir aš būsiu laimingesnė už bet kurią kitą, ant kūno turinčią visą deimantų kasyklą…

Visos tos stereotipinės vyrų dovanos moterims man atrodo žavios, bet… oh..taip ir gimsta banalumas… Kaip būtų linksma, jei mano vyras man pasipirštų su žiedu iš folijos. Dievaži, iš folijos…

O kol kas, neapdovanota nei kailiniais, nei žiedais su deimantais, rodau savają kombinaciją - žiedas su  avytės kailiuko “akute” :))

Rodyk draugams

Dovana:pulkas delfinų (ir vyras, kuris juos dovanoja)

INTRO:
Negražu šitaip, bet, rodos, prisiprašiau. Bet gal ne. Kai prašiau traktoriaus, jis man jo taip ir neatsiuntė. Viename įraše truputį panorėjau dovanos. Iš vyro. Ir gavau… (o dovanojai, nes panorėjau garsiai? Niekšiška.)

THE POINT:
Gavau siuntinį. Man rašė:

“Dear Lady Monika J… I would like to offer you a warm welcome to our adoption (??!! <- mano reakcija skaitant) scheme and introduce you to the IIeach Pod (delfinų būrelis - angl.). Please find enclosed your adoption pack, which is a gift from E.K. By adopting this pod, you are not only helping to give all dolphins a more promising future but also…”

Kurį laiką nieko nesupratau, kaip ir tu, mano mielas skaitytojau. Tada, perskaičius laišką antrąkart beigi kitus lankstinukus, rastus dėžutėje, aiktelėjau. Mano E. įvaikino (!!) mums delfinų (!!!), gyvenančių toli nuo Lietuvos, būrelį! :)) Dabar mes tikrų tikriausiai materailiai remiame jų išlikimą! Tiksliau aš remiu, nes ponas E. šią iniciatyvą padovanojo man:)) Jauti?? Oh, vaikyti!

OUTRO:
Kaip patvirtinimą gavau nuotraukų su savo globojamais draugais ir vieną tokį pat draugą, tik pliušinį. :) Iki šiol negaliu atsistebėti. O ir džiaugsmas nenuslūgsta niekaip… Vat šitaip..

Plačiau apie tai yra čia

:*

Rodyk draugams

Spjaudalas

(išsitempi, atsikrenkši ir išspjauni seilėtą gumulą katės plaukų. Bjaurastis. Kaip ir moterys kartą per mėnesį)

1. Neigiamybė: nepriklausomai nuo to, kaip gerai jauteisi visą mėnesį, ateina kartą vieniša diena ir vietoj įprasto širdies plakimo, pasigirsta piktas ciksėjimas bombos.
2. Savistaba: taurumas, pasiaukojimas, nusižeminimas, nuolaidumas, besąlygiškas paklusimas - tau reikia išmokti dalykų, Monika.
3. Sąžinė: aš juk nebūčiau išlipusi iš mašinos, kai sustojau pasižiūrėti didelio pasiklydusio šuns. “O gal jis pasiutęs, o gal jis man įkąs, ką aš su juo darysiu - įsisodinsiu į mašiną ir parsivešiu namo?”. Jis buvo pasiklydęs, greičiausiai atvežtas piktų žmonių ir paklaidintas, alkanas ir išsigandęs, kas ten žino, gal sužeistas arba primuštas. Sąžinė nenutyla.
4. Menkumas: Ar čia aš, ar mane auklėję žmonės, o gal “aplinka kalta”? Jei jusčiau visišką pagarbą, nebūtų to, kas būna juk.
5. Savimeilė: norėčiau gauti dovaną, galima ir niekam tikusią, bet iš vyro. Nedovanoja vyrai dovanų. O buvo…
6. Egoizmas: tokiom dienom noriu jam rūpėti. Visiškai, kaip niekas labiausiai.

Išsiauklėti yra sunkiau nei būti išauklėtam.
Keikti kitus, o save ypač. Iki rytojaus, greičiausia. Bet viskas iš tikro.

Monika

Rodyk draugams