BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nemyluokit manęs, mano melancholijos - magnolijos myluokit.

(apačioje gimtadienis. Pats skaniausias braškinis tortas ir svečių gausybė. O aš čia, savo palėpėje, pasiduodu piano garsų harmonijai. Liūdno piano…)

Jaučiu, kaip mano kremzlinį liemenį suspaudęs korsetas vis labiau virsta medžio kamienu. Matyt, tik šiandien. Gal dar ir vakar. Kvėpuoju sunkiau, lėčiau, kartais įkvepiant skauda. Nenoriu paleisti savo mažojo aš. Jam visas pasaulis kvepia vėju, o vienintelis rūpestis būna suvalgyti dar vieną spurgą. Su džemu.

Mano pirštai, buvę elastingi it tulpių stiebai, stingsta lyg gipsas. Baltas ir kietas. Aš juk vis dar turiu savo rožiniu botus! Turėčiau karts nuo karto tai prisiminti. Kiek jie daug džiaugsmo suteikia!

Negaliu išvaikyti vis dažniau nusėdančios rimties ant mano pečių. Kai viena būnu. Nebenoriu būti viena. Seniai nebenoriu. Bet juk tai pasibaigs, kai grįš jis, ar ne?

Norėčiau dovanų gauti magnolijos medį. Jau žydintį. Mano kieme.

M.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. Koks ypatingas noras gauti dovanų magnolijos medį,
    sveikinu su praėjusia diena, kuri byloja jog gimei Tu,
    norėčiau palinkėti: rašyk ir toliau taip, kai skaitau ir taip gera gera ir nuotaika nuo liūdnos pereina į Laimę.
    ačiū (:

  2. Kaip mieeeela, Vikhtorija :) Ačiū! O diena buvo ne mano, mamos :) savosios laukiu vasarą :)
    Labai smagu, jog mano sakiniai kažkam daro “gera gera” :) išties smagu!! ačiū dar kartą.

Rašyti komentarą

Privaloteprisijungti, kad galėtumėte parašyti komentarą.